Į pradžią Svetainės medis El.paštas

Lietuvos kultūriniai renginiai Lenkijoje


2008

Liepos 21 d. Lenkijos fotomenininkų sąjungos galerijoje buvo atidaryta žymaus lietuvių fotomenininko, Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininko Antano Sutkaus paroda ,, Jean-Paul Sartre’as ir Simone de Beauvoir Lietuvoje.
Paroda surengta ,,Varšuvos fotografijų vasaros” rėmuose ir yra skirta pažymėti Simone de Beauvoir 100-ąsias gimimo metines.
Parodos atidarymo metu kalbėjęs autorius pažymėjo, kad : jam yra didelė garbė, jog prie šių iškilių asmenybių, filosofų, humanistų atminties įamžinimo galėjo prisidėti ir Lietuva bei jo kukli menininko asmenybė, kuriam daugiau nei prieš 40 metų teko bendrauti su pasaulinio garso rašytoju, filosofu, egzistencialistu.
              ,,...1965-ųjų metų birželį J.P. Sartras ir S. de Beauvoir atvyko į Sovietų suorganizuotą  kelionę po Lietuvą. Žymiausia Paryžiaus intelektualų pora praleido dieną apsupti susižavėjusių rašytojų ir studentų apžiūrinėdami krašto įžymybes. Tą vakarą, oficialių pietų metu, Sartras kreipėsi į jauną vyrą, kurį pastebėjo tarp lydinčiujų. „Taigi,“ – kreipėsi Sartras, manydamas, kad jaunasis kompanionas yra vienas iš rašytojų, ištroškusių išminties grynuolių, - „ar jūs rašote prozą, ar poeziją?“ „Tiesą sakant, - tarė lietuvis, - aš esu fotografas.“
Tas jaunas vyras buvo Antanas Sutkus, šiandien žymiausias Lietuvos fotomenininkas. Sutkus, Sartro viešnagės metu turėjęs tik 26-erius metus, užfiksavo tai, kas dabar tapo labiausiai žinomu filosofo įvaizdžiu. Nuotraukose, sukurtose Baltijos pajūryje, Sartras, vilkintis juodą paltą, susinėręs rankas už nugaros, vienišas sunkiai slenka siurrealistiniame sniego baltumo smėlio ir ilgų šešėlių peizaže. Tai – įsikūnijęs egzistencializmas.
Sutkus genialiai sugebėjo sustabdyti lemtingą praeinančią akimirką ir apimti komplikuotų charakterių visumą paprasčiausiais metodais [...]. Fotografijos yra nepaprastai gyvos, banguojančios tarp portreto ir socialinio komentaro, tarp tiesioginės fotožurnalistikos ir abstraktaus meno.“
Natasha Gauthier
The Ottawa Citizen
 
Parodą parėmė Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija.

Liepos 17-18 d. Lietuvos ambasada Lenkijoje surengė „Lietuvos dienas“ Balstogėje (Białystok) ir kituose Palenkės (Podlaskie) vaivadijos miestuose.
Vienintelės su Lietuva besiribojančios vaivadijos gyventojai galėjo susipažinti su Lietuvos kultūra, istorija, ekonomikos ir turizmo galimybėmis. Renginius globojo vaivadijos maršalka, paramą suteikė Lietuvos įmonių holdingas „Tiltra“, dalyvaujantis vaivadijos kelių modernizavimo darbuose.
Vienas svarbiausių „Lietuvos dienų“ akcentų buvo lietuviškos muzikos pristatymas. Folkloro festivalio “Palenkės kultūrų oktava” rėmuose liepos 17 d. Balstogės filharmonijoje įvyko specialus lietuviškų atlikėjų koncertas, kuriame dalyvavo dainų ir šokių kolektyvai iš Alytaus, Vilkaviškio, Kybartų ir Punsko. Atlikėjai taip pat koncertavo ir kituose vaivadijos miestuose. Liepos 18 d. Balstogės miesto gyventojams ir svečiams Palenkės muziejuje koncertavo M.K Čiurlionio styginis kvartetas, šiais metais švęsiantis kūrybinės veiklos keturiasdešimtmetį. Muziejuje taip pat buvo atidaryta fotografijų paroda, skirta Lietuvos Nepriklausomybės devyniasdešimtmečiui.
Palenkės vaivadijos maršalkos įstaigoje vyko konferencija, kurioje buvo aptartas Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas ekonomikos, turizmo srityje, pasienio regionų kontaktai. Konferenciją atidarė Lietuvos ambasadorius E. Meilūnas ir Palenkės vaivadijos maršalka Jarosław Z. Dworzański. Renginio metu ypatingas dėmesys buvo skirtas bendriems abiejų valstybių pasienio regionų projektams transporto, investicijų, aplinkosaugos ir turizmo srityje, atkreiptas dėmesys į būtinybę greičiau modernizuoti kelius, jungiančius pasienio regionus.
Klube “Fama” vyko Lietuvos turizmo galimybių pristatymas. Susirinkusiems buvo parodyti keli filmai apie Lietuvą: reklaminis "Litwa. Nowa i Zaskakująca" (Lietuva: nauja ir netikėta), animacinis “Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ bei filmas apie pernai vykusį tarptautinį multikultūrinį projektą „be2gether”, pristatyta šiuolaikinė lietuviška muzika. Svečiai taip pat galėjo paragauti lietuviškos virtuvės skanėstų.
Lietuvos ambasados delegacija susitiko su vaivadijos ir miesto valdžia, surengė spaudos konferenciją. Susitikimuose daugiausia dėmesio skirta galimybėms kitais metais vaivadijoje surengti renginius skirtus Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui. Vaivadijos, kurios herbą sudaro baltas erelis ir Vytis, teritorijoje yra daug Lietuvos istorijai ir kultūrai svarbių objektų ir vietovių.

Lietuvos diplomatai taip pat aplankė šalia Varmijos-Mozūrijos (Warminsko-Mazurskie) vaivadijos Gižycko miesto esantį paminklą, žymintį simbolinę Šv. Brunono žūties vietą. 1009 m. vienuolis benediktinas, misionierius Brunonas atvyko į Prūsiją. Pakrikštijęs prūsų vadą Netimerą, Brunonas patraukė toliau į rytus. Spėjama, kad artinantis prie jotvingių ir lietuvių žemių, jį nužudė kunigaikščio Zebedino žmonės. Kvedlinburgo analuose Šv. Brunono žūties vieta įvardyta kaip Rusios ir Lietuvos (Lituae) paribys. Paminklas pastatytas 1909 metais minint 900 – ąsias Šv. Brunono žūties metines.

Liepos 2 d. Varšuvos Karalių rūmuose buvo iškilmingai atidaryta Vilniaus Arkikatedros lobyno paroda. Atidaryme dalyvavo Lietuvos Kardinolas J.E. Audrys Juozas Bačkis, Lenkijos Seimo pirmininkas ir parodos globėjas Bronislaw Komorowski, Lenkijos Senato pirmininkas Bogdan Borusewicz, Lietuvos Seimo pirmininko Česlovo Juršėno vadovaujama Lietuvos Respublikos Seimo delegacija, Lenkijos vyriausybės, diplomatinio korpuso atstovai, meno ir kultūros veikėjai.
Parodos atidarymo metu kalbėjęs kardinolas A.J. Bačkis pažymėjo, kad ilgus metus Bažnyčia buvo svarbiausia kultūros vertybių globėja. Kalbėdamas apie tai, kad Vilniaus Arkikatedros lobynas pirmąkart eksponuojamas užsienyje, kardinolas pabrėžė, jog „labai prasminga, kad būtent Lenkijos muziejininkai suteikė progą jį parodyti platesniam meno ir istorijos mylėtojų ratui. Didžioji  dalis šių vertybių mūsų dienas pasiekė iš tų laikų, kai dvi karališkos tautos, lietuviai ir lenkai, gyveno bendroje dvinarėje valstybėje. Šiandien mūsų tautos, besigydydamos istorines žaizdas, vėl siekia broliško sutarimo globalaus pasaulio iššūkių akivaizdoje“,- kalbėjo Lietuvos kardinolas.
 Parodos globėjas, Lenkijos Seimo pirmininkas B. Komorowski pažymėjo, jog ši paroda – ne tik materialinės vertybės, tai labai svarbus tradicijų lobynas, ženklas, išlikęs mūsų tautoms iš praeities. „Arkikatedros lobyno išsaugojimas tuo metu, kai griuvo visas pasaulis, - tai likimo ranka, simbolis, kuris turi tarnauti ateičiai“.
 Lietuvos Seimo pirmininkas Č. Juršėnas akcentavo, kad „ši kolekcija yra mūsų valstybių šlovės ir nuopuolio metų, suiručių ir dviejų pasaulinių karų liudininkė bei nukentėjusioji. Šiandien eksponuojamos sakralinės vertybės ir dabar aktyviai veikia – laimina mūsų šalių žingsnius XXI a. kryžkelėse, primena, kad turime kuo didžiuotis ir ką ginti nuo tautų savitumą eroduojančio globalizmo“.
 Parodą surengė Vilniaus arkivyskupija, Varšuvos Karalių rūmų muziejus, bendradarbiaujant su Lietuvos ambasada Lenkijoje. Vilniaus arkikatedros lobyno eksponatai taip pat bus parodyti Krokuvos Vavelio pilyje.
 Lenkija tapo pirmąja užsienio valstybe, kurioje rodoma Vilniaus Arkikatedros lobyno ekspozicija.

Liepos 1-2 d. Lietuvos ambasada Lenkijoje kartu su Varšuvos universiteto Rytų Europos studijų centru surengė tarptautinę mokslinę istorikų konferenciją “Lūžių epocha. 1918- 2008 “, skirtą Lietuvos ir Lenkijos valstybingumo atgavimo 90-čiui. Joje dalyvavo mokslininkai iš Lietuvos istorijos instituto, Varšuvos, Balstogės, Rygos, Gardino ir Lvovo universitetų.
Konferencijos dalyvius pasveikino Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Egidijus Meilūnas. Savo kalboje ambasadorius pažymėjo sąžiningą ir atvirą istorijos procesų aiškinimo svarbą, istorikų ir politikų sąsajas ir atsakomybę tiriant istoriją ir ją naudojant politikos reikmėms.
Lietuvos istorijos instituto docentas Rimantas Miknys  aptarė Lietuvos valstybingumo atkūrimo sunkumus ir peripetijas po Pirmojo pasaulinio karo, o docentas Vladas Sirutavičius palietė naujausios Lietuvos istorijos temą - Lietuvos lenkų autonomijos kūrimo genezę Lietuvai atkūrus valstybingumą 1990 kovo 11 d.
Balstogės universiteto docentas Kšyštofas Buchovskis (Krzysztof Buchowski) apžvelgė istorijos bėgyje lenkų sąmonėje susiformavusius stereotipus apie Lietuvą ir lietuvius.
Rygos universiteto profesorius Erikas Jekabsonas (Eriks Jekabsons) pristatė Latvijos užsienio  politikos gaires tarpukario laikotarpyje ir tuometinius Latvijos santykius su Lenkija ir Lietuva. 
Lvovo universiteto istorikas Leonidas Zaškilniakas kalbėjo apie Ukrainos politinių jėgų nuostatas siekiant nepriklausomybės,  bei sudėtingą Ukrainos nuolatinį pasirinkimą tarp vakarų ir rytų civilizacinių modelių.
Varšuvos universiteto profesorius Andžejus Zakševskis (Andrzej Zakrzewski) apžvelgė buvusios Abieju Tautu Respublikos politinę  ir teisinę santvarką ir palygino ją su kitomis to meto Europos valstybėmis.
Istorikų konferenciją apibendrino Varšuvos universiteto Rytų  Europos studijų centro direktorius Janas Malickis (Jan Malicki).
Liepos 2 d. Lenkijos Seime vyko konferencijos “Lūžių epocha. 1918- 2008 “ antroji dalis, kurioje kartu su istorikais dalyvavo Lietuvos Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas, Lenkijos Senato pirmininkas Bogdanas Borusevičius (Bogdan Borusewicz), Lietuvos Seimo pirmininko pavaduotojas Andrius Kubilius, Lenkijos Seimo pirmininko pavaduotojas Jaroslavas Kalinovskis (Jaroslaw Kalinowski), XVIII Lietuvos ir Lenkijos tarpparlamentinės sesijos dalyviai, žurnalistai ir diplomatai.
Lietuvos Seimo pirmininkas Č. Juršėnas  savo pasisakyme pažymėjo, kad abiejų šalių „politikų ir istorikų bendravimas yra pasiekęs tokį pasitikėjimo laipsnį, kad galime kalbėti atvirai, mokydamiesi iš ankstesnių klaidų, ar bent vildamiesi nekartoti senų klaidų, duodami pagrindo naujiems darbams“. 
Politikų ir istorikų gyvoje diskusijoje buvo apžvelgtos istorijos pamokos ir bandyta įvardinti pagrindinius ateities iššūkius. Istorikai paragino politikos žiūrėti į politiką iš platesnių valstybės ir regiono interesų, nesuvedant klausimų vien tik į siaurą etninę-kultūrinę prizmę.
Bendros diskusijos dalyviai teigiamai įvertino iniciatyvą surengti bendrą istorikų ir politikų diskusiją ir numatyta panašaus pobūdžio susitikimus tęsti ir ateityje. Buvo nuspręsta, kad kitais metais Lietuvos ambasada ir Varšuvos universiteto Rytų Europos studijų centras organizuos specialią konferenciją, kuri analizuotų tautų, kurios kadaise gyveno Abiejų Tautų Respublikoje, sukurtus neigiamus stereotipus. Tai turėtų padėti geriau suprasti nūdienos santykius ir įvertinti regiono tautų suartėjimo galimybes.

Birželio 29 d. Lenkijos Pucko miestelyje netoli Gdansko iškilmingai atidengta atminimo lenta kunigui ir žymiam visuomenininkui Alfonsui Lipniūnui (1905-1945) pagerbti.
Renginiai, skirti A. Lipniūno atminimui, prasidėjo iškilmingomis Šv. Mišiomis bažnyčioje. Vėliau procesija pajudėjo ligoninės, kurioje kunigas praleido savo paskutiniąsias dienas, link. Dalyvaujant Lietuvos ambasadoriui Lenkijoe Egidijui Meilūnui, vietinei bendruomenei, miesto valdžiai, Panevėžio miesto savivaldybės ir vyskupijos, Lietuvių draugijos Gdanske, iškilmingai atidengta atminimo lenta.
Lietuvos ambasadorius Lenkijoje E. Meilūnas už daugelio metų įdirbį, Lenkijoje rūpinantis A. Lipniūno atminimu, įteikė meno istorikei Danutai Marijai Detlaff Lietuvos Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sidabro garbės ženklą. E. Meilūnas pažymėjo, jog kunigo Alfonso Lipniūno, kuris visą gyvenimą vadovavosi principu „Kitiems – viskas, sau – nieko“, puoselėtos vertybės ir idealai yra kaip niekad aktualūs ir šiandien. Ambasadorius išreiškė viltį, jog pradėtas kunigo beatifikacijos procesas bus baigtas artimoje ateityje.
 Iškilmėse dalyvavęs Alytaus etnologinis ansamblis susirinkusiems pristatė meninę programą.
 Po iškilmių susirinkusieji aplankė Pucko kapines, kuriose A. Lipniūnas buvo palaidotas kartu su kitais Stutthofo kankiniais iš Lietuvos bei kitų šalių.
 Kunigas profesorius Alfonsas Lipniūnas – vienas iškiliausių XX amžiaus lietuvių, visuomenininkas, jaunimo veikėjas, antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo dalyvis. Nacių areštuotas 1943 m., su vilniečių inteligentų grupe buvo išvežtas į Stutthofo koncentracijos stovyklą Lenkijoje, aprašytą B. Sruogos romane “Dievų miškas”. Kalinimo metu buvo kankinamas. Kalinių evakuacijos metu susirgęs dėmėtąja šiltine ir plaučių uždegimu, mirė ir buvo palaidotas Pucko kapinėse Lenkijoje. 2005 m. apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu (po mirties).
 1989 metais A. Lipniūno palaikai buvo perkelti į tėvynę. Kunigas palaidotas Panevėžyje. 2006 m. Panevėžio vyskupijos iniciatyva pradėtas Alfonso Lipniūno beatifikacijos (paskelbimo palaimintuoju) procesas.
 Minėjimus kunigui A. Lipniūnui pagerbti Pucke organizavo miesto valdžia, Pucko miesto gražinimo draugija, Lietuvių draugija Gdanske, Panevėžio vyskupija ir Lietuvos Respublikos ambasada Lenkijoje.

Birželio 28 d. 14 val. Varšuvoje, Pragos rajone pasaže ,,Pasaż Wilenski“ įvyko Cooltūrisčių grupės iš Vilniaus fotografių parodos „Kultūros mainai“ atidarymas. Tai Lenkijos galerijos Zachęta vykdomo tarptautinio projekto “Kitas miestas, kitas gyvenimas” dalis.
30 vitrinose eksponuojamų fotografijų brėžia paraleles tarp Vilniaus ir Varšuvos. Akcentuojami kultūriniai kulto objektai – Mickevičiaus paminklai, Mergelės Marijos atvaizdai, undinių ir atlantų skulptūros. Vyksta gatvių pasikeitimas – vaizdai iš Varšuvos gatvės Vilniuje gretinami su Vilniaus gatvės Varšuvoje vaizdais. Žemėlapiuose – koliažuose susikeičia ir miestai: Vilnius prisipildo varšuvietiškų paminklų, o Varšuva – vilnietiškų. Žiūrovai kviečiami į įsivaizduojamą ekskursiją po fiktyvius miestovaizdžius.
Šį projektą vainikavo merginų pankroko grupės „Zimbabwe“ iš Vilniaus koncertas. Jos gausiai susirinkusiems žiūrovams atliko dainas lietuviškai, lenkiškai ir angliškai. Ši projektą dalinai rėmė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Birželio 14 d. Varšuvos senamiestyje vykusioje tradicinėje Tarptautinėje XII – oje Mokslo mugėje (Piknik Naukowy) dalyvavo ir Lietuvos atstovai.
Šiemet Lietuva buvo atstovaujama net trijuose paviljonuose – viename įsikūrė Kauno technologijos universiteto atstovai, dar dviejuose – eksperimentinės archeologijos klubas “Pajauta” ir Lietuvos ambasada.
Lietuvos ambasada Piknike jau trčius metus dalyvavo su informaciniu stendu. Šiemet ambasados darbuotojai su Lietuvą pristatančiais leidiniais įsikūrė ES pirmininkaujančios Slovėnijos ambasados organizuotame „Europos kaimelyje“ (stendo rengėjai – LR Ambasada Varšuvoje, Turizmo informacijos centras Varšuvoje, Kultūros atašė biuras). Kauno technologijos universiteto Fizikos instituto dėstytojų ir studentų (vadovas Gediminas Adlys) parengta ekspozicija, kuri pristatė energetikos problematiką, susilaukė didelio susidomėjimo. Pristatyti veikiančių generatorių modeliai, dideliame ekrane parodytas branduolinių reaktorių veikimas, lankytojai galėjo pagaminti elektros energijos. Universiteto studentai demonstravo fizikos dėsnius pagrindžiančius eksperimentus, įvairius bandymus galėjo atlikti ir patys lankytojus.
Nemažiau lankytojų susidomėjo ir eksperimentinės archeologijos klubo “Pajauta”(vadovė Daiva Luchtanienė) pristatyta senovės ir istorinio laikotarpio lietuvių gyvensenos menine rekonstrukcija. Vaikai su klubo narių, archeologų ir menininkų, pagalba lipdė iš molio įvairius indus, susipažino su gintaro apdirbimo paslaptimis, išbandė jėgas gaminant juvelyriškos dirbinius. Suaugusieji galėjo stebėti, kaip senovėje buvo siuvami rūbai bei pasiklausyti farmacininko pasakojimo apie augalų ir gyvūnų liaukų naudojimą archajiškoje medicinoje.
Mokslo Mugė yra pats populiariausias Lenkijoje ir didžiausias tokio pobūdžio renginys Europoje. Šią tarptautinę mokslo šventę rengia Lenkijos viešasis radijas kartu su mokslo centru “Kopernik” bei Varšuvos miesto savivaldybe. Pagrindinis mugės tikslas – populiarinti mokslą, vaizdžiai ir suprantamai demonstruoti mokslinius pasiekimus, linksmai ir įdomiai iliustruoti mokslines teorijas ir praktikas.
Šiemet mugėje dalyvavo daugiau nei 200 Lenkijos aukštųjų mokyklų, mokslo ir kultūros institutų atstovai; pristatyti ES šalių, Japonijos, JAV ir kitų pasaulio šalių moksliniai laimėjimai. Renginį aplankė apie 150 tūkst. žmonių.

Birželio 13-14 d. Lietuvos ambasada Lenkijoje surengė renginius Lenkijos Bielsko Bialos mieste, skirtus Gedulo ir vilties dienai atminti.
Bielsko Bialos Technikos – humanitarinių mokslų akademijos rūmuose buvo atidaryta paroda „Karas po karo“ apie Lietuvos pokario rezistenciją.
Atidarydamas parodą, Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Egidijus Meilūnas papasakojo susirinkusiems apie tragišką Lietuvos pokario istoriją ir Lietuvos žmonių kovą už laisvę. Parodą aplankė akademijos dėstytojai, studentai, bei visi tie, kurie domisi Lietuvos-Lenkijos istorija ir pokario rezistencija. Per atidarymą buvo parodytas dokumentinis filmas „Partizaninis karas Lietuvoje 1944-1953 metais“.
Parodos „Karas po karo“ atidaryme dalyvavo Lenkijos prezidento kanceliarijos tarptautinių ryšių biuro vadovas Mariušas Handzlikas (Mariusz Handzlik).
E. Meilūnas susitiko su Technikos – humanitarinių mokslų akademijos studentais, dėstytojais ir skaitė paskaitą „Lietuva ir Lenkija: strateginės partnerystės pavyzdys“.
Paskaitoje buvo apžvelgta Lietuvos kova už laisvę, Lietuvos - Lenkijos santykių raida, pasiekimai, bei uždaviniai, kuriuos dar reikia išspręsti. Po paskaitos ambasadorius atsakė į studentų klausimus. Taip pat įvyko susitikimas su Bielsko Bialos prezidentu Jaceku Kryvultu (Jacek Krywult).
Susitikime su Bielsko Bialos Technikos – humanitarinių mokslų akademijos vadovybe buvo aptartos bendradarbiavimo galimybės tarp Bielsko Bialos ir Lietuvos aukštųjų mokyklų. Kaip žinia, 2001 m. Lodzės Politechnikos filialas Bielsko Bialoje buvo perorganizuotas į Technikos – humanitarinių mokslų akademiją, kurioje yra dėstomi tikslieji ir humanitariniai mokslai.

Birželio 12 d. Lietuvos ambasadoje Varšuvoje įvyko 2007 m. pabaigoje centro „Karta“ išleisto „Disidentų vardyno“ pristatymas. Renginyje dalyvavo disidentai iš Lietuvos: Nijole Sadūnaitė, Algirdas Patackas ir Vidmantas Povilionis bei šio leidinio lietuviškos dalies koordinatorė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovė Birutė Burauskaitė.
Susitikimą pradėjęs LR ambasadorius Lenkijoje Egidijus Meilūnas  pažymėjo, kad šių žmonių paasiaukojimo dėka šiandien galime gyventi kaip laisvi žmonės. „Auka buvo labai didelė-paaukotos gyvybės ir gyvenimai. Todėl labai svarbu tai prisiminti ir perduoti ateities kartoms.“ Ambasadorius paminėjo, kad šiomis dienomis minimos 30-osios Lietuvos laisvės lygos įkūrimo metinės. Šis pasipriešinimo judėjimas suvaidino labai svarbų vaidmenį Lietuvos išsilaisvinimo kelyje.
 Susitikime dalyvavo Lenkijos disidentų judėjimo, Lenkijos lietuvių bendruomenės atstovai, diplomatai, žurnalistai, studentai. Svečiai pasidalino savo apmąstymais apie disidentinio judėjimo ištakas ir specifiką Lietuvoje, pažymėjo Lenkijos „Solidarumo“ pavyzdžio ir paramos svarbą, padėkojo lenkams už paramą sunkiomis 1991 m. Sausio įvykių dienomis. Savo pasisakymuose disidentai pabrėžė tikėjimo ir dvasinių vertybių puoselėjimo svarbą kiekvienos valstybės išsilaisvinimo kelyje.
 Susitikimą moderavęs centro „Karta“ vadovas Zbigniew Gluza, vertindamas svarbų lietuvių įnašą į nepriklausomybės judėjimą visame regione, atkreipė dėmesį, kad pasipriešinimas Lietuvoje vyko žymiai sunkesnėmis sąlygomis, nes ten laisvę ribojančios totalitarizmo priemonės buvo griežtesnės negu kai kuriose kitose komunistinio bloko šalyse.
 Dviejų tomų enciklopediniame žinyne skirtame opozicijos judėjimams komunistinėse šalyse 1956-1989 metais, surinkta daugiau nei 350 biografijų iš 24 valstybių , iš jų daugiau nei 20 Lietuvos disidentų biografijų iš Lietuvos. Susitikimo pabaigoje buvo aptarta galimybė išleisti „Disidentų žinyną“ lietuvių kalba.
 Varšuvoje veikiantis centras „Karta“ – nevyriausybinė organizacija, kuri dokumentuoja ir populiarina informaciją apie XX – jo amžiaus Lenkijos ir Vidurio Europos istoriją, daug dėmesio skiria nepriklausomybės judėjimams mūsų regione
 „Disidentų vardyno“ pristatymą surengė Lietuvos Ambasada Lenkijoje ir centras „Karta“. Renginį parėmė Lietuvos Užsienio reikalų ministerija.
 

Birželio 6 d. netoli Lodzės esančiame Lenkijos mieste Pabienicuose, miesto kultūros rūmuose buvo atidaryta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejaus paroda „Karas po karo: ginkluotas antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1944-1953 m.“ Parodą suorganizavo Pabienicų miesto savivaldybė kartu su Lietuvos ambasada Lenkijoje, Pabienicų miesto dienų programos rėmuose.
Pabienicų miesto savivaldybė jau 12 metų yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su Rokiškio rajono savivaldybe, kurios delegacija, vadovaujama vicemero Algio Kazulėno, atvyko į šį renginį. Po parodos atidarymo gausiai susirinkusiems Pabienicų miesto valdžios institucijų, įvairių politinių ir kultūrinių organizacijų, žiniasklaidos atstovams bei jaunimui, kino salėje įvyko dokumentinio filmo apie Lietuvos partizaninį ginkluotą antisovietinį pasipriešinimą pristatymas. Vėliau pokalbis - diskusija ,, Baltosios dėmės Lietuvos ir Lenkijos istorijoje, kitų šalių interpretacijose“. Šioje diskusijoje dalyvavo TVP Polonia korespondentė Kanadoje Violetta Kardynał, Lenkijos nacionalinės atminties instituto (IPN) Lodzės skyriaus atstovas, istorikas Artur Ossowski ir Rokiškio rajono savivaldybės vicemeras, istorikas Algis Kazulėnas. Visi sutartinai pripažino, jog šis tragiškas, o kartu ir didvyriškas Lietuvai 10-mečio laikotarpis Lenkijoje yra nežinomas. Lenkai pažymėjo, jog būtina apie tai kalbėti, ypatingai jaunimui, jog geriau galima būtų pažinti kaimynines šalis . Ponia V. Kardynał pažymėjo, jog apie šiuos įvykius būtina skleisti informaciją kitose Vakarų šalyse, kadangi ten šio laikotarpio Rytų Europos istorija yra nutylima, arba interpretuojama visai priešingai.
Kartu buvo atidaryta Lenkijos nacionalinės atminties instituto (IPN) parengta paroda ,,Paskutinis miškinis“ (Ostatni leśny) bei ,, Link laisvės“ (Ku wolnosci) apie Lenkijos partizaninį pasipriešinimą

Birželio 5 d. Vilniuje vykstant konferencijai “Berlyno sienos griuvimas: nuo Budapešto iki Vilniaus”, Lietuvos diplomatai Lenkijoje pagerbė kovotojų už laisvę atminimą.
LR ambasados Lenkijoje delegacija padėjo vainiką prie paminklo Varšuvos Ursus rajone, skirto 1976 m. darbininkų protestams atminti. Streikų nuslopinimas sutelkė Lenkijos opozicines jėgas, kurios po kelių metų įkūrė “Solidarumą”.
 Lietuvos diplomatai taip pat padėjo gėlių ant žymių Lenkijos opozicinio judėjimo dalyvių, savo veikla glaudžiai susijusių su Lietuva,  –Jacek Kuron, Marek Karp ir Jan Nowak-Jezioranski kapų.
 Jacek Kuron – vienas iš Lenkijos “Solidarumo” kūrėjų ir žymiausių šio judėjimo dalyvių. Tragiškomis Sausio įvykių dienomis buvo Vilniuje ir dalyvavo, ginant Lietuvos Parlamentą.
 Tragiškai žuvęs Marek Karp labai aktyviai įsijungė į pagalbą lietuvių demokratinėms jėgoms. Organizavo pagalbą lietuviams, kuomet sovietų tankai Vilniuje šturmavo televizijos bokšto ir parlamento pastatus.
 Jan Nowak-Jezioranski, žymus Lenkijos publicistas, rašytojas, aktyvus opozicijos veikėjas užsienyje, buvo didelis Lietuvos bičiulis ir draugas. Jis buvo aktyvus Lietuvos strateginio tikslo - narystės NATO - šalininkas ir nuoširdus rėmėjas, įvairiausiuose JAV valdžios sluoksniuose jis aktyviai veikė remdamas Lietuvos narystės NATO siekius.
 Lenkijos pasipriešinimo komunistiniam režimui dalyvių atminimas buvo pagerbtas ir kituose Lenkijos miestuose.
 Poznanėje LR Garbės konsulas Benedykt Dubski, kartu su vaivadijos ir miesto valdžios atstovais padėjo gėlių prie paminklo 1956 m. Poznanės sukilimo dalyviams, Ščecine – LR Garbės konsulas Wieslaw Wierzchos kartu su „Solidarumo“ legenda Marian Jurczyk ir Ščecino miesto valdžios atstovais padėjo gėlių prie paminklo 1970 m. gruodžio sukilimo dalyviams.
Katovicuose prie paminklo 1980 m. žuvusiems streiko dalyviams - anglių kasyklos „Wujek“ angliakasiams gėlių padėjo LR Garbės konsulas Katovicuose Jerzy Wcislo. „Solidarumo“ lopšyje Gdanske LR Garbės konsulas Jozef Poltrok kartu su miesto valdžios atstovų delegacija pagerbs žuvusių Gdansko laivų statyklos darbininkų atminimą birželio 6 d.
 Rugsėjo pradžioje LR ambasados Lenkijoje iniciatyva Varšuvoje bus surengta konferencija, skirta Lietuvos „Sąjūdžio“ ir Lenkijos „Solidarumo“ bendradarbiavimo 20-mečiui paminėti „Solidarumas-Sąjūdis: strateginės partnerystės pradžia“.

Gegužės 28-29 d. Lietuvos ambasada Varšuvoje ir Lietuvos konsulatas Poznanėje surengė Lietuvos dienas Poznanėje. Poznanė yra Didžiosios Lenkijos vaivadijos (Wielkopolskie) sostinė, kurioje gyvena 570,4 tūkst. gyventojų (2007 m. duomenys). Poznanėje kasmet vyksta įvairios tarptautinės mugės, kuriose dažnai dalyvauja įmonės, verslininkai iš Lietuvos. Miestas yra regiono komercinis, kultūrinis ir susisiekimo centras, jame veikia 13 valstybių konsulatai.
Lietuvos dienų Poznanėje renginiai prasidėjo Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje Egidijaus Meilūno susitikimu su Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto rektoriumi Stanislavu Lorencu (Stanisław Lorenc). Ambasadorius ir rektorius aptarė Poznanės universiteto bendradarbiavimo galimybes su Lietuvos universitetais.
E. Meilūnas susitiko su Poznanės universiteto studentais ir skaitė paskaitą „Lietuva ir Lenkija: strateginės partnerystės pavyzdys“. Paskaitoje buvo apžvelgta Lietuvos ir Lenkijos santykių raida, pasiekimai, bei uždaviniai, kuriuos dar reikia išspręsti.
Poznanės studentai turėjo galimybę pažiūrėti filmą apie turizmo galimybes Lietuvoje ir susipažinti su  Mariaus Jovaišos fotografijų paroda „Neregėta Lietuva“.
Lietuvos atstovai susitikime su Poznanės universiteto Kalbotyros instituto baltistikos centro dėstytojais aptarė baltistikos studijų plėtros galimybes Poznanėje, bendradarbiavimo sutarties tarp Lietuvos lietuvių kalbos instituto ir Poznanės universiteto Kalbotyros instituto baltistikos centro rengimo klausimus. Bendradarbiavimo sutartį numatoma pasirašyti šių metų rudenį.
Poznanės ryšiai su lietuvių kalba prasidėjo dar XIX-ojo amžiaus pabaigoje: buvo išleista Mikalojaus Akelaičio trumpoji lietuvių kalbos gramatika. Atkūrus Poznanės universitetą, 1919 m. dviejų metų lietuvių kalbos kursą skaitė dr. Juzefas Lengovskis (Józef Łęgowski). Tačiau tikrasis susidomėjimas mokslinėmis lituanistinėmis studijomis Didžiosios Lenkijos sostinėje prasidėjo tik po Antrojo pasaulinio karo, į Poznanę atvykus žinomam Vilniaus universiteto indoeuropeistui ir lituanistui prof. Janui Ščepanui Otrembskiui (Jan Szczepan Otrębski).
Šiuo metu Baltistikos centre dirba 10 mokslinių  darbuotojų, lituanistiką studijuoja 40 pirmo-ketvirto kursų studentų, paskaitas skaito kviestiniai Vilniaus universiteto bei Kauno Vytauto Didžiojo universiteto lektoriai.
Lietuvos delegacijos susitikimuose su Poznanės miesto prezidentu Ryšardu Grobelnu (Ryszard Grobelny) ir vaivadijos vaivada Piotru Florku (Piotr Florek) buvo aptartos susigiminiavusių miestų bendradarbiavimo užmezgimo galimybės tarp Poznanės ir vieno iš Lietuvos miestų, taip pat tiesioginių skrydžių tarp Poznanės ir Lietuvos miestų galimybės. Poznanės ir vaivadijos vadovai pakvietė Lietuvos įmones ir toliau aktyviai dalyvauti regione garsiose Poznanės verslo mugėse.
Vaivadijos rūmuose buvo atidaryta paroda „Karas po karo“ apie Lietuvos pokario  rezistenciją. Parodą aplankė vaivadijos, miesto, įmonių vadovai, Poznanės konsulinio korpuso atstovai, žurnalistai bei visi tie, kurie domisi Lietuvos-Lenkijos istorija ir pokario rezistencija. Per atidarymą taip pat buvo parodytas dokumentinis filmas „Partizaninis karas Lietuvoje 1944-1953 metais“.
Poznanė yra jau šeštasis Lenkijos miestas, kuriame miesto gyventojams demonstruojama paroda apie Lietuvos pokario partizanus.
Poznanės karių citadelėje Lietuvos delegacija padėjo gėles prie lietuvio lakūno Romo Marcinkaus kapo, kurį 1944 m. kovo 29 d. nužudė naciai.
R. Marcinkus tarnavo Jungtinės Karalystės karališkų oro pajėgų žvalgyboje. Vykdant karinę užduotį, R. Marcinkaus lėktuvą naciai pašovė virš Nyderlandų. Lietuvis lakūnas buvo suimtas ir įkalintas karo belaisvių stovykloje Lenkijoje. Už bandymą pabėgti jis ir jo bendražygiai buvo sušaudyti.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą R. Marcinkus buvo garsus futbolininkas ir prieškarinės Lietuvos futbolo rinktinės treneris. Jis buvo vienas iš pirmųjų savarankiškai skraidančių Lietuvos lakūnų.
Lietuvos garbės konsulas Poznanėje Benediktas Dubskis (Benedykt Dubski) surengė priėmimą Lietuvos dienų dalyviams, žurnalistams ir svečiams. Priėmimo metu buvo pristatytos turizmo galimybės Lietuvoje

Gegužės 19 - birželio 16 dienomis Varšuvoje vyks tarptautinis projektas “Poezija metro”. Lenkijos Knygos instituto ir Varšuvos British Council iniciatyvą palaikė 13 kultūros institutų, Varšuvos miesto promocijos biuras ir kt. Projekto idėja atsirado, stebint kituose Europos miestuose vykstančius renginius tuo pačiu pavadinimu, visų pirma - Poems on the Underground, nuo 1986 m. rengiamas Londone.
Pagrindinis “Poezijos metro” tikslas – šiuolaikinės europietiškos poezijos populiarinimas, ją pristatant metro. Tai absoliučiai novatoriškas iššūkis: parodyti poeziją ten, kur ji kasdien nepasirodo – viešojoje miesto erdvėje
 „Poezija metro” renginiai vyks Europos Sąjungos kultūros institutų susivienijimo EUNIC rėmuose. Trylikos kultūros institutų dėka vyks susitikimai su Europos poetais, happeningai, IV Spoke’n’Word Festivalis, slam-poezijos užsiėmimai mokyklose ir poezijos konkursas „Haiku Varšuvai”.
 Svarbiausi su projektu susiję renginiai vyks Varšuvos centre (metro, Šiuolaikinio meno centras, Cafe Kulturalna, Chłodna 25 ir kt.). Projektas taip pat bus pristatomas už Varšuvos ribų, Diskusijų knygų klubų rėmuose.

Gegužės 19-21 d. Lietuvos ambasados iniciatyva Lenkijoje lankėse Lietuvių kalbos instituto delegacija, vadovaujama instituto direktorės Jolantos Zabarskaitės. Vizito metu delegacija lankėsi Seinuose, Punske, Varšuvoje.
Lietuvių kalbos institutas (LKI) pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lenkijos lietuvių draugija, kurioje siekiant labiau puoselėti lietuvių kalbą pasaulyje šalys sutarė dėl bendradarbiavimo tiriant Lietuvos kalbinį, etninį-kultūrinį paveldą Lenkijoje. Sutartyje taip pat numatoma keistis naujausiais Instituto ir „Aušros“ leidyklos leidiniais, organizuoti bendrus renginius – minėjimus, lietuvių kalbos šventes.
Tai pirmoji tokio pobūdžio LKI sutartis, ateityje Institutas planuoja panašias sutartis pasirašyti ir su kitomis užsienio lietuvių draugijomis.
 LKI delegacija apsilankė lietuviškose mokyklose – Seinų „Žiburio“ gimnazijoje, Punsko „Kovo 11-osios“ licėjuje, Navinykų mokykloje.
 Varšuvoje, Lietuvos ambasadoje, įvyko LKI delegacijos susitikimas su Lenkijos universitetuose veikiančių baltistikos ir lietuvių kalbos centrų atstovais. Šiuo metu baltistikos studijos vyksta Varšuvos, Poznanės universitetuose, Bydgošč ir Balstogės universitetuose planuojama tokias studijas steigti. Vroclavo universitete veikia Lietuvių kalbos ir kultūros studijų centras, Krokuvos universitete lietuvių kalbą galima pasirinkti studijuoti kaip užsienio kalbą. Pasitarime dalyvavo žinomas baltų filologijos profesorius iš Krokuvos Vojciech Smočynski (Wojciech Smoczynski), Lietuvių kalbos etimologijos žodyno autorius.
Susitikimo metu LKI pristatė savo veiklos kryptis ir informavo, kad Institutas priėmė pasaulyje veikiančių baltistikos ir lituanistikos centrų rėmimo programą. Buvo aptartos bendradarbiavimo galimybės, tame tarpe pasirašant dvišales bendradarbiavimo sutartis. Lenkijos aukštųjų mokyklų atstovai supažindino su baltistikos ir lituanistikos centrų veikla ir pagrindinėmis problemomis, informavo, kokia Instituto parama būtų jiems reikalinga.
 Varšuvos universitete įvyko atskiras susitikimas su Polonistikos fakulteto, kuriame vyksta baltistikos studijos, vadovais, buvo aptarta galimybė pasirašyti sutartį dėl bendrų baltistikos doktorantūros studijų. LKI direktorė J. Zaborskaitė baltistiką studijuojantiems studentams perskaitė paskaitą  „Skaitmeniniai lietuvių kalbos ištekliai“.
 Seinuose ir Varšuvoje buvo pristatytos Instituto išleistos knygos -Samuelio Boguslavo Chylinskio Biblija ir Jono Jakimavičiaus „Ewangelie Polskie i Litewskie“ (Lenkiškos ir lietuviškos evangelijos). Leidinius pristatė jų sudarytojos Gina Kavaliūnaitė ir Milda Lučinskienė. 
Chylinskio Biblija – tai pirmasis lietuviškas spausdintas Šventojo Rašto vertimas. Knyga buvo pradėta spausdinti 1660 m. Londone, tačiau iki galo nebuvo išspausdinta ir liko skaitytojams neprieinama. Jos vienintelis išlikęs egzempliorius saugomas Londone. Šalia lietuviškos dalies pateikiamos ir atitinkamos vietos iš pagrindinio vertimo šaltinio – olandiškos Statenbijbel. Leidinys skiriamas senųjų lietuviškų raštų kalbos ir Lietuvos istorijos tyrinėtojams.
 Jėzuito Jono Jakimavičiaus 1647 m. išleista knyga – tai pirmosios spausdintos katalikiškos evangelijos lietuvių kalba. Instituto išleistame leidinyje pateikiama platesnė informacija apie knygos autorių, evangelijų faksimilės, paraidiniai lenkiško ir lietuviško teksto perrašai.
 Seinuose leidiniai buvo pristatyti fonde „Paribiai“ („Pogranicze“). Fondo direktorius Kšyštof Čyževski (Krzysztof Czyzewski) pažymėjo, kad abu šie leidiniai – tai puikus abiejų tautų kultūros paveldo pavyzdys, parodantis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės daugiakultūriškumo tradicijas.
 Varšuvoje, prie LR ambasados veikiančiame Lietuvos centre įvykusiame šių leidinių pristatyme dalyvavo žinomi Lenkijos istorikai, Lietuvių bendruomenės atstovai, Varšuvos universiteto baltistikos studentai. Istorijos profesorius Henryk Wisner (Henrik Visner), pristatė istorinį leidinių atsiradimo kontekstą.
 Vizito Lenkijoje metu LKI delegacija aplankė žymių Lenkijoje palaidotų Lietuvos veikėjų kapus – artimo Vinco Kudirkos draugo gydytojo Juozo Kauko kapą Seinuose ir poeto Juozo Kėkšto kapą Varšuvoje.

Gegužės 15-18 d. Varšuvoje vykstančioje 53-oje tarptautinėje knygų mugėje kaip ir kasmet dalyvavo Lietuvos leidėjai su atskiru stendu. Lietuvos leidyklų naujausius leidinius -grožinę, mokslinę, pažintinę, vaikų literatūrą - pristatė Lietuvos leidėjų asociacija. Stende taip pat buvo platinami Lietuvos ambasados ir Lietuvos turizmo centro parengti leidiniai apie Lietuvą lenkų kalba.
Pirmą dieną parodoje apsilankė Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Egidijus Meilūnas, kuris apžiūrėjo Lietuvos stendą, su Leidėjų asociacijos pirmininke Aida Dobkevičiūte aptarė platesnio asociacijos leidinių pristatymo galimybes 2009 m. mugėje, minint Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį.
Gegužės 15 d. mugės metu buvo pristatyta žymaus lietuvių menininko Stasio Eidrigevičiaus naujoji knyga ,,Casa di Stasys.Slowo obrazowe-szkicowniki.".

Gegužės 10 d. Lenkijos miestelyje Sztutowo (Štutovo) įvyko Štuthofo koncentracijos stovyklos išvadavimo 63-iųjų metinių minėjimas.
 Minėjime dalyvavo Lenkijos premjeras Donald Tusk, Pamario vaivadijos, Gdansko, Štutovo miestų valdžios atstovai, diplomatinio korpuso atstovai. Nuo Lietuvos ambasados Lenkijoje vainiką prie paminklo koncentracijos stovykloje žuvusiems kankiniams padėjo LR ambasados patarėja Audronė Markevičienė ir LR kultūros atašė Lenkijoje Jurgis Giedrys.
 Štuthofo koncentracijos stovykla buvo išvaduota 1945 m. gegužės 9 d. Tai paskutinė išlaisvinta Lenkijos teritorijoje buvusi koncentracijos stovykla. Joje nuo 1943 m. kalėjo ir apie 4000 Lietuvos gyventojų - gerai žinomi inteligentai iš Vilniaus, Kauno, Marijampolės, žurnalistai – nelegalios spaudos leidėjai ir bendradarbiai.  Štuthofo koncentracijos stovyklą knygoje „Dievų miškas“ aprašė joje kalėjęs rašytojas Balys Sruoga. Lenkijoje, Pucko mieste palaidotas dar vienas Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinys – kunigas Alfonsas Lipniūnas (Lipnickas).
 Koncentracijos stovyklos muziejuje, buvusioje krematoriumo patalpoje, yra atminimo lenta, įamžinanti iš Lietuvos kilusių kalinių atminimą.
Gegužės 9 d. Varmijos–Mazūrijos vaivadijos maršalkos biuras surengė diskusiją su vaivadijos jaunimu „100 klausimų Europai“, skirtą Europos dienos paminėjimui. Susitikimo metu buvo aptariami klausimai, susiję su Lenkijos ir Lietuvos naryste Europos Sąjungoje. Pokalbio dalyviai atsakė į gausius susirinkusiųjų klausimus.

Gegužės 8 d. Olštyno W. Kętrzynski vardo Mokslo tyrimų instituto Rytų tyrimų centre įvyko susitikimas su žinomu Balstogės universiteto istoriku hab. dr. K. Buchowski. Istorikas yra parašęs eilę monografijų ir straipsnių, skirtų Lietuvos–Lenkijos santykių problematikai. K.Buchowski skaitė paskaitą „Lietuvos mitai lenkų sąmonėje“. Paskaitoje buvo apžvelgti Lenkijos visuomenėje vyraujantys mitai apie Lietuvą, kurie buvo kuriami amžių bėgyje lenkų istorikų darbuose, poezijoje, prozoje. Pažymėtina, kad 2006 m. K. Buchowski išleido monografiją „Litvomanai ir polonizatoriai. Mitai, tarpusavio požiūriai ir stereotipai Lietuvos–Lenkijos santykiuose XX a. pirmoje pusėje“. (Litwomani i polonizatorzy. Mity, wzajemne postrzeganie i stereotypy w stosunkach polsko–litewskich w pierwszej połowie XX wieku, Białystok 2006).
Tą pačią dieną Olštyno Šiuolaikinio meno galerijoje vyko pasaulinio garso menininko Stasio Eidrigevičiaus parodos „Naujausi darbai“ atidarymas.

 Gegužės 7 d. Olštyne lankėsi Tauragės apskrities delegacija, vadovaujama apskrities viršininkės I. Ričkuvienės. Susitikimuose su Lenkijos Varmijos–Mazūrijos vaivadijos vadovais Tauragės atstovai aptarė abipusio bendradarbiavimo projektus regioninio bendradarbiavimo, kultūros, socialinės apsaugos ir sporto srityse. Susitikime dalyvavo ambasados patarėjas A. Žulys. Lietuvos ambasados iniciatyva buvo pasiūlyta surengti Lietuvos dieną Olštyne, kurios metu būtų pristatomi Lietuvos pasiekimai, menas, kultūra. Ši iniciatyva sulaukė vaivadijos valdžios pritarimo. Lietuvos dieną Olštyne numatoma surengti šių metų rugsėjo antroje pusėje. Tuo pačiu metu numatoma oficialiai atidaryti Lietuvos garbės konsulatą Olštyne.

Gegužės 1-20 d. Lenkijoje vyksta jubiliejinis XV tarptautinis Baltijos jūros regiono šalių muzikos festivalis PROBALTICA.
Šiemet festivalyje dalyvauja šv. Kristoforo kamerinis orkestras, vadovaujamas dirigento Donato Katkaus. Gegužės 3 d. Torūnėje ,,Artuso dvare“ ir gegužės 5 d. Varšuvos Karalių rūmuose šis orkestras surengė koncertus, kurių programoje be Luigi Boccherini ir Franzo Schuberto kūrinių buvo atliktas naujas lietuvių kompozitorius Anatolijaus Šenderovo veikalas ,,Koncertas smuikui ir simfoniniam orkestrui“. Solo partiją atliko žymi Lietuvos jaunoji smuikininkė Ingrida Rupaitė. Koncertuose dalyvavo ir pats kūrinio autorius Anatolijus Šenderovas, kuris susilaukė didelio publikos įvertinimo bei pasiūlymų bendradarbiauti, kaip ir pats šv. Kristoforo kamerinis orkestras, kuris iškart po pasirodymo Varšuvoje toliau išvyko koncertuoti į Vokietiją.
Festivalio garbės globėju yra Lietuvos Respublikos ambasadorius Lenkijoje Egidijus Meilūnas. Šv. Kristoforo kamerinio orkestro dalyvavimą festivalyje dalinai rėmė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Balandžio 29 d. Varšuvos miesto istorijos muziejuje įvyko Žemaitijos Versaliu vadinamo Žemaičių dailės muziejaus pristatymas.
Žurnalistai buvo pakviesti į spaudos konferenciją, svečiai susipažino su vieno žinomiausių Lietuvos muziejaus ekspozicija. Atidarymo metu Mykolo Oginskio, Frederiko Šopeno ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinius atliko pianistė Irena Podobas. Pristatoma paroda yra pirmasis Žemaitijos dailės muziejaus ir Varšuvos miesto istorijos muziejaus 2006 m. pasirašytos bendradarbiavimo sutarties rezultatas. Parodoje galima pamatyti tradicinės lietuviškos kryždirbystės pavyzdžius bei šių meno kūrinių įkvėptų šiuolaikinių dailininkų darbus, skulptūrą, raižinius, grafiką. Išsamiai pristatyta ir Vakarų Lietuvos dvarų istorija, tarp kurių Žemaitijos Versalis, t.y. kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmai, užima aukštą vietą ir yra bene geriausiai išsilaikęs. Žemaičių dailės muziejus – pirmasis ir kol kas vienintelis regiono dailės muziejus Lietuvoje. Muziejus oficialiai atidarytas 1994 m. liepos 16 dieną. Jis įkurtas Plungės kunigaikščių Oginskių rūmuose. Didžiausia muziejaus vertybė - kunigaikščių Oginskių rūmai, kurie buvo pastatyti Plungėje XIX a. pabaigoje, ir rūmų parkas. Didžiąją muziejaus fondų dalį sudaro Lietuvos ir pasaulio žemaičių kilmės menininkų dovanoti darbai.

Balandžio 21 d. Varšuvos universiteto rytų Europos studijų centre A. Nikžentaitis skaitė pranešimą apie vidurio ir rytų Europos kultūrinę atmintį. A. Nikžentaitis palygino kultūrinės atminties tipus Vokietijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Skandinavijos šalyse ir Rusijoje, pažymėdamas regiono šalių kultūrinės atminties bendrumus ir skirtumus.
Taip pat A. Nikžentaitis susitiko su Varšuvos universiteto rytų Europos studijų centro direktoriumi J. Malicki. Susitikimo metu buvo aptartas pasirengimas šių metų liepos pradžioje Varšuvoje numatomai Lietuvos ir Lenkijos istorikų konferencijai, skirtai 1918 metams ir minint Lietuvos ir Lenkijos valstybių nepriklausomybės atkūrimo 90-ąsias metines.

Balandžio 14 d. Lenkijos Radomo mieste pirmą kartą įvyko Lietuvos Respublikos ambasados organizuoti renginiai, pristatantys Lietuvą. Aukštojoje prekybos mokykloje ambasadorius Egidijus Meilūnas pristatė Lietuvos ir Lenkijos santykių istoriją, o vėliau miesto Kultūros ir menų rūmuose atidarė Lietuvos pokario rezistencijai skirtą parodą “Karas po karo”.
Susitikimo Aukštojoje prekybos mokykloje metu buvo diskutuojama tema “Lietuva - Lenkija: strateginės partnerystės pavyzdys”. Susirinkusiems buvo pristatyta dviejų šalių santykių formavimosi istorija “nuo Liublino unijos iki Europos Sąjungos” bei kaimyninių valstybių bendradarbiavimas naujausiais laikais. Pažymėtina, kad Radome 1401 m. buvo pasirašyta Lietuvos ir Lenkijos unija, pagal kurią naujam Lenkijos karaliui išrinkti reikėjo Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto pritarimo.
 Fotografijų paroda “Karas po karo” pasakoja apie ginkluotą Lietuvos gyventojų pasipriešinimą sovietų okupacijai. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejaus parengta paroda Lenkijoje pirmą kartą pristatyta pernai lapkritį, kai Varšuvoje viešėjo Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Sulaukus didžiulio susidomėjimo, parodą nutarta parodyti ir kituose Lenkijos miestuose. Parodą pamatė Torunės, Gdansko ir Ščecino gyventojai ir svečiai. Parodos atidarymo Radome metu buvo parodytas Genocido aukų muziejaus sukurtas dokumentinis filmas apie rezistenciją.

Balandžio 3 d. Olštyne įvyko konferencija „Lenkijos ir Rusijos istorijos politika – lietuviškas požiūris“. Konferenciją surengė Olštyno W. Kętrzynski vardo Mokslo tyrimų instituto Rytų tyrimų centras. Susitikimą vedė Rytų tyrimų centro profesorius habil. dr. M. Jackiewicz.
Konferencijoje pranešimus skaitė Lietuvos istorijos instituto direktorius habil. dr. doc. A. Nikžentaitis ir Lietuvos ambasados Varšuvoje patarėjas A. Žulys.
A. Nikžentaitis pateikė regioninę kultūrinės atminties apžvalgą, pažymėdamas, kas šioje srityje yra akcentuojama Vokietijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Skandinavijos šalyse, Rusijoje, kokių yra bendrumų ir skirtumų.
A. Žulys įvertino regiono raidos tendencijas, bei kultūrinės ir istorinės atminties įtaką šių dienų politiniams procesams.    
Po pranešimų vyko gyva diskusija, klausimų ir atsakymų sesija.

Kovo 29 d. Varšuvos universiteto Rytų Europos studijų centre buvo įteiktos Lenkijos kas ketvirtį leidžiamo žurnalo ,,Przegląd Wschodni” („Rytų apžvalga“) 15-ieji jubiliejiniai apdovanojimai už 2007 metais išleistas knygas.
Šio žurnalo apdovanojimai suteikiami kasmet, nuo 1993 metų, už geriausias mokslines publikacijas, skirtas Rytų Europos ir Rusijos istorijai, nuo viduramžių iki šių dienų.
Šiemet apdovanojimą kategorijoje ,,Istorinių šaltinių pateikimas“ laimėjo lietuvių istorikas, Istorijos instituto profesorius Edmundas Rimša už knygą ,,Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų antspaudai“. Šią knygą į lenkų kalbą išvertė ir praeitais metais išleido Varšuvos leidykla ,,DiG“.
Per pastaruosius 15 metų žurnalo ,, ,,Przegląd Wschodni” (Rytų apžvalga)“ apdovanojimus įvairiose kategorijose yra pelnę Egidijus Aleksandravičius ir Antanas Kulakauskas, Aldona Prašmantaitė bei specialųjį, profesoriaus Aleksandro Gieysztoro vardo apdovanojimą, pelnė Alfredas Bumblauskas.
Šį apdovanotąjį Edmundo Rimšos leidinį lenkų kalba 2008 m. gegužės mėnesį plačiajai visuomenei planuojama pristatyti Lietuvos centre prie Lietuvos ambasados Lenkijoje dalyvaujant pačiam autoriui ir leidėjui.

Kovo 13 d. Lenkijos radijas, bendradarbiaujant su Lietuvos ambasada, surengė specialią laidą, skirtą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metinėms. Laidoje, kurioje buvo pristatytos Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo ištakos, mūsų valstybės istorija, Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas, dalyvavo Lietuvos ambasadorius Egidijus Meilūnas, Lenkijos lietuvių bendruomenės vicepirmininkas Bronius Makauskas.

Kovo 12 d. Varšuvoje, Karalių rūmų Didžiojoje salėje Kovo 11-osios - Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga įvyko šventinis koncertas.
Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Egidijus Meilūnas pasveikino susirinkusius svečius ir pasidžiaugė jau tradicija tapusia galimybe paminėti Kovo 11-osios šventę vienoje gražiausių Varšuvos koncertų salių. Tai pavyko įgyvendinti daugiamečio Lietuvos Respublikos ambasados ir Karalių rūmų Varšuvoje bendradarbiavimo dėka.
 Šiemet Lenkijos publikai, diplomatinio korpuso atstovams, koncertavo trijų talentingų, Lietuvoje ir pasaulyje žinomų muzikų trio „AVA“ - Asta Krikščiūnaitė (sopranas), Audronė Kisieliūtė (fortepijonas) ir Valentinas Gelgota (fleita). Menininkai atliko lietuvių, lenkų ir kitų žinomų užsienio kompozitorių kūrinius.
 Renginį organizavo Lietuvos ambasada Lenkijos, Lietuvos Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros atašė Lenkijoje.

Kovo 8 d. Olštyne, Stefano Jaračo teatre prasidėjo XVI festivalis „Teatrų susitikimai“., kurį šiemet atidarė Klaipėdos dramos teatras spektakliu „Šaltas vaikas“ (rež. Oskaras Koršunovas).
Šiuolaikinio vokiečių dramaturgo M. Mayenburgo spektaklyje vaidino E.Barauskaitė, Eglė Jankaitė, Valentina Leonavičiūtė, Nelė Savičenko, Vytautas Anužis, Darius Meškauskas, Vytautas Paukštė, Igoris Reklaitis.
Savaitę truksiančiame festivalyje spektaklius parodys populiarūs teatrai iš Varšuvos, Krokuvos, Zakopanės ir kitų Lenkijos miestų.
Artistų iš Lietuvos pasirodymas buvo surengtas pagal Europos Sąjungos remiamą programą „Trijų kultūrų teatras: Klaipėda, Kalininingradas, Olštynas. Pasienio bendradarbiavimas“.

Lenkijos mieste Zdunska Wola artimiausiais metais bus pastatytas Lietuvą simbolizuojantis fontanas. Geležinio vilko figūra, apsupta vandens čiurkšlių, stovės viename iš miesto parkų.
Fontano statyba bus dalinai finansuojama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, prie jos finansavimo taip pat prisidės Zdunska Wola miesto žinomi verslininkai Krystyna ir Marek Bladowskiai. Penktadienį, vasario 29 d., Zdunska Wola miesto tarybos iškilmingame posėdyje, dalyvaujant Lietuvos Respublikos ambasadoriui Egidijui Meilūnui, buvo pasirašyta ketinimų sutartis  tarp miesto ir minėtų verslininkų.
Lietuvą simbolizuojantis fontanas Zdunska Wola mieste - projekto “Zdunska Wola – Europos Sąjungos veidrodis” dalis. Ambicingas projektas, kurio rėmuose bus pastatyti 27 Europos Sąjungos valstybes pristatantys fontanai, atsirado pastebėjus, jog miesto kontūrai yra labai panašūs į Europos Sąjungos teritorijos veidrodinį atspindį. Fontanų projektus sukūrė moksleiviai per 2007 metus vykusį kūrybos konkursą. Fontanų projektai buvo derinami su atitinkamų valstybių ambasadomis.
 Projektas “Zdunska Wola – Europos Sąjungos veidrodis” skirtas į miestą pritraukti daugiau turistų, pristatyti jo istoriją, kurioje susipynė kelių tautų kultūros, taip pat gražų kraštovaizdį. Per kelis ateinančius metus planuojama sutvarkyti skverus, aikštes ir parkus, kuriuose atsiras atitinkami fontanai, pastatyti kelis visuomeninius objektus, modernizuoti esamus kultūros objektus, sutvarkyti infrastruktūrą. Šiuo metu prasidėjo verslininkų, kurie galėtų prisidėti prie projekto, paieška ir bendradarbiavimo formalus įforminimas ketinimo sutartimis. Penktadienį pasirašyta t.v. Lietuvos fontano finansavimo ketinimų sutartis – pirmoji.
 Zdunska Wola – gilias lengvosios pramonės, ypač audimo, tradicijas turintis miestas centrinėje Lenkijoje tarp Varšuvos ir Lodzės. Miesto savivaldybė glaudžiai bendradarbiauja su Zarasų rajono savivaldybe.

Vasario 16-osios paminėjimo renginiai Lenkijoje prasidėjo vasario 14 d. Gdanske Politechnikos universitete priėmimą surengė Lietuvos Garbės konsulas Jozef Poltrok, dalyvavo Lietuvos ambasadorius E. Meilūnas, didelė grupė Lenkijos Seimo narių. Kartu įvyko parodos „Karas po karo: ginkluotasis antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1944-1953 m.“ uždarymas bei pirmą kartą Lenkijoje buvo parodytas dokumentinis filmas lenkų kalba apie ginkluotą rezistenciją. Tai – bendras Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro bei ambasados Lenkijoje projektas. Vasario 16 d. ši paroda ir filmas bus pristatyti Štetino Nacionaliniame muziejuje. Čia priėmimą Vasario 16-osios proga rengia Lietuvos Garbės konsulas Wieslaw Wierzchos.

Vasario 7 d. Krokuvoje, šiuolaikinio meno galerijoje Bunkier Sztuki įvyko parodos “FLUXUS EAST. Fluxus tinklai Vidurio Rytų Europoje” atidarymas.
Parodos atidaryme dalyvavo pristatytų darbų autoriai: menininkai Eric Andersen, Larry Miller, Ben Patterson. Trumpą Fluxus judėjimo istoriją pristatė parodos kuratorė Petra Stegmann (Vokietija).
 Parodoje pristatomi dokumentiniai filmai, muzikos kūriniai, nuotraukos, laiškai, kitokie dokumentai, vaizduojantys Fluxus menininkų veiklą už “geležinės uždangos” – Vilniuje, Poznanėje, Budapešte, Prahoje. Ši paroda tarsi inventorizuoja įvairiausias Fluxus judėjimo veiklas Rytų Europoje, parodo Fluxus inspiruotas meno praktikas ir reiškinius, kurie jaunųjų menininkų atliekami ir dabar. Tokią jaunosios kartos meno viziją parodoje pristato Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų Nomedos ir Gedimino Urbonų multimedialinės prezentacijos. Fluxus pradininkų idėjos pristatomos šio judėjimo aktyvaus dalyvio prof. V. Landsbergio interviu.
 Fluxus –visuotinai žinomas tarptautinis (anti-)meno judėjimas, kurio iniciatorius ir aktyvus dalyvis buvo lietuvių kilmės menininkas Jurgis (George) Mačiūnas (1931 - 1978). Šis judėjimas atsirado praeito amžiaus 50 metais ir ypač paplito JAV, Vakarų Europoje, Japonijoje. Lietuvoje 1966 m. Vilniaus Pedagoginiame institute įvyko Fluxus koncertas, o paroda FLUXUS EAST Vilniaus Šiuolaikiniame meno centre buvo eksponuojama nuo 2007 m. lapkričio 30 d. iki 2008 sausio 13 d. Nuo 2007 m. Vilniuje veikia Jono Meko vizualiųjų menų centras, kuriame saugoma Jurgio Mačiūno dokumentų kolekcija.

Sausio 18 d. Gdansko Politechnikos Universitete buvo atidaryta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejaus paroda „Karas po karo: ginkluotas antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1944-1953 m. Kartu buvo atidaryta Lenkijos nacionalinės atminties instituto (IPN) parengta paroda ,,Paskutinis miškinis“ (Ostatni Leśny) bei ,, Link laisvės“ (Ku wolnosci) apie Lenkijos partizaninį pasipriešinimą sovietinei okupacijai.
Parodą atidarė Lietuvos ambasadorius Egidijus Meilūnas, buvęs Lenkijos Respublikos Prezidentas Lechas Walęsa, Lenkijos Senato maršalka Bogdan Borusewicz, taip pat dalyvavo Lenkijos Seimo nariai, Pamario vaivadijos, Gdansko savivaldybės, Lenkijos nacionalinės atminties instituto atstovai. Kalbėjusieji pažymėjo, jog yra simboliška, kad pirmą kartą bendrai pristatoma lietuvių ir lenkų kova prieš bendrą priešą – sovietinį režimą.


 


Kontaktinė informacija



LR AMBASADA LENKIJOS RESPUBLIKOJE
Al. Ujazdowskie 14
00-478 Varšuva, Lenkija
Tel. (48 22) 625 33 68
Fax. (48 22) 625 34 40
ambasada@lietuva.pl


LR GENERALINIS KONSULATAS VARŠUVOJE
Al. Ujazdowskie 12,
00-225 Varšuva, Lenkija
Tel.: (48 22) 635 97 94
Fax.: (48 22) 635 60 54
konslt@lietuva.internetdsl.pl


KOMERCIJOS ATAŠĖ
Al. Ujazdowskie 12
00-478 Varšuva,Lenkija
Tel: (48 22) 696 01 40
(48 22) 696 01 42
Faks: (48 22) 745 05 95
komercija@lietuva.pl


TRANSPORTO ATAŠĖ
Al. Ujazdowskie 12
00-478 Varšuva, Lenkija
Tel. +48 (22) 745 15 70
Faksas: +48 (22) 745 15 71
eirimas@lietuva.pl


KULTŪROS ATAŠĖ
Al. Ujazdowskie 12, 00-478 Varšuva, Lenkija
Tel. (48 22) 696 72 80;
(48 22) 745 05 93
Fax.: (48 22) 745 05 92
kultura@lietuva.pl


LIETUVOS TURIZMO INFORMACIJOS CENTRAS
Al. Ujazdowskie 12, 00-478 Varšuva, Lenkija
Tel.:(48 22) 696 98 15
Fax: (48 22) 696 98 16
info@litwatravel.com

© www.lietuva.pl